Patyčios – labiausiai mažylio vaikystę bei paauglystę paveikiantis aplinkinių elgesys
Visame pasaulyje patyčios yra viena iš opiausių problemų tarp mažamečių ir paauglių. Ankstyvame amžiuje prasidėjęs aplinkinių kabinėjimasis prie Jūsų vaiko elgesio, išvaizdos, asmeninių daiktų ir kitų dalykų sukausto vaiką. Žinoma, patyčios yra ne tik žodinės, bet tai ir veiksmai, nukreipti į tam tikrą asmenį, šiuo atveju – vaiką. Patyčios gali pasireikšti įvairiomis formomis ir dažnai jos atpažįstamos ne iš karto, nes atrodo, kaip paprastas vaikų juokavimas, bet svarbu nenumoti į tokį elgesį ranka. Toliau tekste aptarsime, kokios gali būti patyčios, kodėl ir kur jos vyksta, kaip jaučiasi vaikai, patiriantys patyčias, ir kaip vaikas turi elgtis, jei visgi jam tenka susidurti su žeminančiu kitų vaikų elgesiu.
Patyčių formų būna pačių įvairiausių
Tai ne tik vienas kitas piktesnis, labiau įžeidus žodis, bet ir tokie veiksmai, kaip, sakykime, mokykloje kuprinės ar sąsiuvinių atiminėjimas, plėšymas, muštynės (smūgiai rankomis, kojomis), pinigų atėmimas, agresyvus stumdymas bei piktų, skaudinančių ar erzinančių SMS žinučių ar elektroninių laiškų siuntimas.
Taip pat prie patyčių priskiriamas apkalbinėjimas, erzinimas, grasinimai ir gąsdinimas, piktybinis ignoravimas, pravardžiavimas. Svarbu suvokti, jog tyčiojimasis iš kito nėra juoko forma. Juk kai juokaujama, linksma būna visiems, o štai patyčių atveju, aukai nėra linksma. Galima būtų vardinti ir dar daugiau patyčių apraiškų ir kaip jas reiktų atpažinti, bet tai yra pagrindiniai būdai, kaip Jūsų vaiko gyvenime gali apsireikši šis, jo pasitikėjimą savimi bei pasauliu žlugdantis kitų vaikų elgesys.
„Tai kieta“
Dar vaikystėje kiekvienas iš mūsų susipažino su faktu, jog tie, kurie tyčiojasi iš kitų, nori atrodyti „kietesni“ už savo bendraamžius. Tai, galima sakyti, viena iš akivaizdžiausių priežasčių, kodėl vaikai nusprendžia pradėti žeminti kitus, tačiau nereikia apsigauti, tai ne vienintelė priežastis.
Skaudi realybė yra ta, jog vaikai kabinėjasi ir smurtauja, nes ir patys kadaise yra patyrę panašų elgesį. Jie bando atlyginti patirtą skriaudą elgdamiesi lygiai taip pat. Gali būti taip, jog besityčiojantieji šiuo metu jaučiasi labai blogai, todėl bjaurus elgesys su kitais padeda pasijausti geriau. Na ir galiausiai reikia įvertinti ir tai, kad tikriausiai vaikui, kuris tyčiojasi niekas nepasako, jog toks jo elgesys yra netoleruotinas. Taigi vėl prieiname išvadą, jog už tinkamą mažųjų ir jau vyresnių vaikų elgesį bei išugdytą savitarpio supratimą ir toleranciją kitam yra atsakingi tėveliai, globėjai, seneliai bei kiti artimi asmenys, kurie turi rodyti gerą pavyzdį.
Patyčios neturi „tinkamos“ vietos
Dažnai sunku nuspėti, kur gali įvykti patyčios. Bet visgi vaikai su jomis pirmiausiai susiduria jau darželyje, o vėliau mokykloje. Patyčios vyksta mokyklos koridoriuose, sporto salėje, itin dažnai klasėse bei tualete. Keista, jog tai gali vykti klasėje, nes juk joje itin daug laiko leidžia mokytoja ar mokytojas, tačiau besityčiojantieji randa laiką, kada netinkamo elgesio šie nepastebės. Taip pat patyčių auka vaikas gali tapti einant į mokyklą ir iš jos ar parke, kuriame vaikai taip pat praleidžia nemažai laiko. Dar kelios vietos, kuriose dažnai galime pastebėti patyčias yra autobusai ar prekybos centrai. Besityčiojantieji retai jaudinasi dėl to, jog vyresni mato jų elgesį, nes jie jaučiasi „kieti“ ir nenugalimi prieš draugus, kurie jo poelgius vertina teigiamai ir ima iš smurtautojo pavyzdį.
Baimė ir skausmas tampa gyvenimo dalimi
Patyčias patiriantis vaikas nuolat jaučiasi blogesnis už kitus. Jis pradeda nebevertinti to, ką moka, koks nuostabus ir išskirtinis yra, nes baimė paima viršų ir tampa kasdienybe. Prarandamas pasitikėjimas savimi. Yra labai skaudu, kai tave nuvertina, žemina ir skaudina. Vaikas pradeda gyventi budėjimo režime – jis „laukia“, kada patyčios vėl apsireikš, kas priverčia jį blogiau miegoti, sapnuoti košmarus. Mažamečiui ar paaugliui darosi vis sunkiau susikaupti ir užsiimti tokia kasdiene veikla, kaip žaidimai ar mokymasis. Taigi, patyčios priverčia pasijausti taip, lyg būtum kuo nors prastesnis už kitus ir priveda prie to, kad imi galvoti, jog pats esi dėl to kaltas, tačiau tai netiesa. Besityčiojantis asmuo nori, kad kitas būtent taip ir jaustųsi.
Elgtis reikia protingai
Skatinti vaiką kalbėti – pirmas žingsnis, padėsiantis jam pasijausti geriau ir saugiau, nes jis žinos, kad turi užnugarį. Svarbu bandyti nekreipti dėmesio į skriaudėjus, nebijoti sakyti jų netinkamam elgesiui „ne“ bei nusisukti ir nueiti savo keliu. Taip bus parodyta ne baimė, o stiprybė atsiriboti nuo skriaudėjų elgesio. Taip pat vaikas privalo vengti vietų, kuriose lankosi besityčiojantieji. Tai tiesiog padės išvengti nemalonių situacijų. Na ir galiausiai nereikia būti vienam. Draugai ir artimieji yra pats stipriausias užnugaris. Kai vaikas jaučiasi saugus, jam niekas nebaisu, todėl pastangos atpažįstant patyčias ir apsaugant nuo jų savo vaikus – viena iš svarbiausių užduočių.