Draugystė – svarbi vaiko geros psichologinės savijautos dalis
Noras komunikuoti bei regzti pažintis mums yra įgimtas. Vaikai nuo pat mažų dienų mokosi šio, atrodo, savaime suprantamo, bet kartais daug vidinių pastangų reikalaujančio meno. Kalbėtis ir taip pažinti kitą, jo charakterio savybes, pomėgius, sužinoti kitas įdomias gyvenimo detales galima tik bandant užmegzti pokalbį, o vėliau iš tokių pokalbių gali gimti ne kas kita kaip draugystė. Turėti sau artimą sielą – draugą – su kuriuo gali kalbėtis įvairiomis temomis, pasidalinti nuoskaudomis, paslaptimis, patirtimis bei naudingais patarimais ar tiesiog linksmai leisti laiką yra labai svarbu. Draugystė padeda išlaikyti gerą vaiko ir mūsų, suaugusiųjų, psichologinę sveikatą. Tai nepaprastas ryšys su kitu žmogumi, leidžiantis įgyti daug naujų patirčių, atsiminimų, patirti nepamirštamų nuotykių. Toliau tekste pakalbėsime apie tai, ką reiškia būti draugu, koks jis turėtų būti, kaip tokių susirasti ir kodėl turėti draugą yra gerai.
Tikras draugas tas, su kuriuo gali būti savimi
Žmogus, kurį gali vadinti draugu yra tikras. Jis nėra veidmainis, melagis ar toks, kuris naudojasi tavo gerumu. Bičiulis nori ir gali paguosti, kai sunku. Tikras draugas tavęs išklauso ir rodo, kad jam rūpi, iš jo visada sulauki palaikymo, o kai reikia ir patarimo. Kai tau sekasi ir viskas klostosi tiesiog puikiai, bičiulis visuomet pasidžiaugs tavo sėkme kartu su tavimi. Taigi svarbu suvokti, kad draugystė turi būti maloni, tačiau kartais iškyla ir sunkumų, kuriuos tikri draugai visada bandys spręsti. Tad draugu galima laikyti tą, kuris padeda būti savimi ir su kuriuo leisti laiką yra nepaprastai gera.
Vienas kitam esate pagalbininkai
Visgi norėti gero draugo normalu, bet pačiam tokiu nebūti yra savanaudiška, nes tikra draugystė neužgims, jei vienam iš jūsų nerūpės kitas ir jo jausmai. Draugai palaiko vienas kitą, klausosi, kai bičiulis kalba ir jei reikia, nori bei gali padėti. Taip pat svarbu nestumti vienas kito į pavojingas situacijas, nes tai smagu gali būti tik kurį laiką, o štai vėliau teks spręsti problemas ir drąsiai sutikti įvykio pasekmes. Taigi suprantama, kad norint turėti tikrą draugą, reikia būti tikru draugu.
Vieno būdo rasti draugą nėra
Vaiką nuolat supa įvairūs žmonės, tiek jo bendraamžiai, tiek ir vyresni, todėl rasti tą vienintelį, su kuriuo galėsi būti pačiais tikriausiais ir geriausiais draugais – užduotis ne iš lengvųjų, tačiau tai padaryti neabejotinai įmanoma. Svarbu suvokti, kad draugai neišdygsta taip staiga kaip grybai po lietaus. Draugystei užaugti ir įsišaknyti reikia laiko. Vaikai dažnai tikisi, kad draugas atsiras savaime ir stengtis nereikia, tačiau taip manyti yra klaidinga, nes neužtenka vien noro turėti bičiulį. Pats vaikas turi stengtis ir rodyti dėmesį, rūpestį, nes tik tokiu būdu kitas pastebės, jog kažkam yra įdomus. Suprantama, jog žengti pirmą žingsnį visuomet sudėtinga, bet juk niekada nežinai – o gal šiandien rasti bičiulį pasiseks?
Draugystė ugdo pasitikėjimą savimi
Stiprus psichologinis ryšys su kitu žmogumi padeda atskleisti save: jaustis saugiam, mylimam ir svarbiam. Juk dar vaikystėje besiformuojantis gebėjimas komunikuoti ir yra skirtas tam, jog galėtume užmegzti svarbius ryšius ir begalę draugysčių. Taigi tėvai yra pirmieji vaiko mokytojai, kaip bendrauti, o štai mažylio užduotis – bandyti gautas žinias panaudoti, jog įgytų visapusišką gyvenimo patirtį bei ugdytų gerą psichologinę sveikatą.